Karšto vandens gamybai šeimų ūkiuose naudojami įvairūs būdai, bet šiuo metu populiariausias būdas gaminti kaštą vandenį mūsų šalyje – naudojant elektrinius ir kombinuotus vandens šildytuvus, kurių talpa vidutiniškai yra 80-125 litrai. Manoma, kad 4 asmenų šeimai pakanka 125 litrų vandens šildytuvo. Elektriniai vandens šildytuvai vandens šildymui naudoja tik elektros energiją, o kombinuoti vandens šildytuvai veikia naudodami elektros energiją ir energiją, gaunamą iš kieto kuro ar dujų katilo, kuriuo apšildomas būstas, todėl kombinuotieji šildytuvai karštą vandenį gali ruošti pigiau nei elektriniai, priklausomai nuo kuro, naudojamo būsto apšildymui. Vandens šildytuvai, kurie energiją gautų iš atsinaujinančių energijos šaltinių ar tiesiog iš aplinkos, dėl palyginti aukštos jų įrangos kainos mūsų šalyje kol kas nėra populiarūs, ir jų beveik nėra mūsų rinkoje.
Vandens šildytuvai turi nuolat palaikyti temperatūros reguliatoriumi nustatytą vandens temperatūrą, kad bet kuriuo metu, prireikus karšto vandens, vanduo būtų paruoštas naudojimui. Dažniausia nustatoma ne aukštesnė nei 65° C vandens temperatūra. Todėl vandens šildytuvo energijos suvartojimas karšto vandens ruošimui priklauso ne tik nuo suvartojamo vandens kiekio per parą, bet ir nuo suvartojamos energijos palaikyti norimai vandens temperatūrai – vadinamų šilumos nuostolių. Šilumos nuostolius lemia vandens šildytuvo konstrukcinės savybės ir medžiagų savybės, iš kurių šildytuvai pagaminti. Jei vandens šildytuvo sienelės nepakankamai storos ir sienelių užpildai panaudota nepakankamai mažą šilumos laidumą turinti medžiaga, tai tokiame šildytuve vanduo atvės greičiau ir reikės daugiau energijos šį vandenį nuolat pakaitinti, kad jo temperatūra būtų tokia, kokios mes norime. Esant tai pačiai ar labai panašiai šildytuvo konstrukcijai, tik didėjant šildytuvo saugojamo paruošto vandens kiekiui (pavyzdžiui, 80 litrų ir 300 litrų), šilumos nuostoliai didėja, nes didėja šildytuvo gabaritai, o tuo pačiu ir išorinio paviršiaus plotas, aplink kurį cirkuliuoja įprastai mažesnės nei šildytuve laikomo vandens temperatūros oras. Todėl elektrinių ir kombinuotų vandens šildytuvų energetinis efektyvumas nusakomas šilumos nuostolių dydžiu – kuo didesni šilumos nuostoliai per parą, tuo mažiau energetiškai efektyvus yra vandens šildytuvas.
Vandens šildytuvai su šilumos siurbliu yra kelis kartus efektyvesni nei elektriniai ar kombinuoti vandens šildytuvai, nes šilumos siurblys geba vandens šildymui panaudoti ventiliacijos pašalinamą šiltą patalpų orą ar tiesiog gyvenamos aplinkos - kambario orą, kai kambarys yra prišildomas tiesioginių Saulės spindulių ar žmonių susibūrimo. Šie šildytuvai taip pat turi ir tiesioginio vandens pašildymo elektra galimybę tam atvejui, jei dėl didesnio karšto vandens suvartoto kiekio neužtektų aplinkos oro energijos per užduotą laiko tarpą pakelti vandens temperatūrą iki reikiamos ribos. Taip pat vandens šildytuvai gali būti montuojami su Saulės baterijomis, kurie pasižymi puikiu efektyvumu bei palyginti neaukšta instaliacijos kaina, todėl labai rekomenduotini mūsų šalies vartotojams.
Nors vandens šildytuvai naudojami bene kiekviename prie miestų centrinės šildymo sistemos neprijungtame ir savo sistemomis šilumos energiją gaminančiame gyvenamajame name, energijos efektyvumo reikalavimai vandens šildytuvams stokoja ambicijų. Topten komanda pritaria elektrinių vandens šildytuvų su tiesioginio kaitinimo elektra elementais atsisakymui, ypač didesnių nei 200 litrų talpos modelių.
Kontrolės mechanizmas šildytuvuose
Laiko nustatymo mechanizmai padeda išvengti nereikalingo vandens šildymo ir energijos eikvojimo, nes nuolat visą parą nebūnant namuose nėra būtina palaikyti užduotą vandens temperatūrą. Laiko relės ir termostato kompleksas gali įjungti vandens šildytuvą prieš grįžtant šeimai po darbo namo ar prieš rytą šeimai keliantis. Paprastai įjungiami/išjungiami šildytuvai turėtų turėti bent indikacinę lemputę, kuri primintų, kad šildytuvą reikia išjungti, kai jis nenaudojamas ilgesnį laiką.