Lietuvoje pasirodė mažos saulės elektrinės, paruoštos įsirengti pačiam

  • sk012sc
  • Paskelbta prieš metus

Nedidelė saulės elektrinė be jokių leidimų, derinimų, ar sutarčių, o prijungimas – per minutę, nes tereikia įjungti į elektros lizdą. Tai realūs produktai, ir juos pradeda siūlyti pardavėjai Lietuvoje. Vakarų Europoje jie populiarūs jau kurį laiką, juos skatina valstybės, tuo metu Lietuvoje Energijos skirstymo operatorius (ESO) dar su šia technologija dar net nėra detaliai susipažinęs ir nepatvirtino, reikia, ar nereikia leidimo. Kaip tokios elektrinės veikia ir ką apie jas reikėtų žinoti?

Tokios „balkonų“ saulės elektrinės jau pradeda pasirodyti ir Lietuvoje – jų galima rasti elektroninėse parduotuvėse. Elektros skirstomųjų tinklų operatorius ESO kol kas nepateikia aiškių atsakymų, neturi ir reikalavimų, norint tokią elektrinę įsirengti, apie tai dar tik diskutuojama – Energetikos ministerija taipogi nepateikė jokio komentaro. Vienas pirmųjų pardavėjų, kuris siūlo tokį įrenginį, – imlitexsiluma.lt elektroninė parduotuvė. „Mini jėgainė jūsų namuose. 290 vatų galios Austrijos gamintojo „Kioto Solar“ fotovoltinis modulis, jungiamas tiesiai į jūsų namų elektros tinklą“, – skelbia pardavėjas.

Čia teigiama, kad sprendimas ypač paprastas, nes nereikia jokių papildomų išlaidų elektros instaliacijos keitimui ar leidimų gavimui – pakanka išpakuoti, pastatyti prieš saulę ir įjungti į elektros lizdą. Pardavėjas žada, kad vienas modulis pagamintų apie 320 kilovatvalandžių elektros energijos per metus, daugiau nei sunaudoja šaldytuvas (250 kWh), be to galima jungti keletą modulių vienu metu. Tačiau kaina atrodo nemaža: prietaisas kainuoja 650 eurų, tad kaina už kilovatą galios gautųsi 2,24 tūkst. eurų. Palyginimui, tradicinės saulės elektrinės iš atskirų elementų kaina svyruoja apie 1,5 tūkst. eurų už kWh, šis dydis gali būti ir didesnis, ir mažesnis, priklausomai nuo elektrinės dydžio, įrengimo kaštų ir pan. Susisiekėme su „Imlitex Industry“ vyr. vadybininku Sauliumi Rasimavičiumi, jis papasakojo, kaip veikia ši technologija. Jos paslaptis – mikroinverteris, kuris įsijungia ir saulės energiją tiekia tik tada, kai namų elektros tinkle vartojama elektros energija. Tai lėtina elektros skaitiklio sukimąsi, bet į tinklą elektra pasaugoti neatiduodama.

Ar tai saugu? Ar namų tinklas turi būti kaip nors pritaikytas, norint įjungti mini saulės elektrinę? S. Rasimavičius patikina, kad ne – nereikia jokių pakeitimų. „Šis įrenginys būtent ir skirtas visiems namų ūkiams ir įstaigoms, turintiems elektros įvadą ir elektros skaitiklį. Įrenginys yra visiškai saugus naudoti dėl sumontuoto mikroinverterio, kuris leidžia energiją iš saulės paversti elektros energija ir ja “užmaitinti” vidaus tinklą iki skaitiklio. Įrenginys mažina suvartojamą elektros energijos kiekį pastate, paprastai tariant „skaitiklis sukasi lėčiau“, – paaiškina „Imlitex Industry“ vyr. vadybininkas. „Kioto solar“ atveju saulės plokštės tinka visiems namams turintiems elektros įvadą su skaitikliu ir bent vieną elektros kištuką, dar buitiškai vadinamą „rozete“.

„Jokių pakeitimų tinkle daryti nereikia, nes įrenginys yra “plug and play”, t.y. pradeda gaminti elektros energiją iškart, įjungus į elektros lizdą“, – tikina S. Rasimavičius. Atitinkamai, nereikia tapti gaminančiu vartotoju, nes jokia elektros energija nėra atiduodama pasaugoti. Pardavėjo atstovas patikina, kad skaitiklis neims suktis atgal.

„Kadangi saulės panelė gamina elektros energiją tik vidaus tinkle, skaitiklio “sukimasis atgal” yra negalimas. Jei pastato vidaus tinkle nėra elektros energijos vartojimo, mikroinverteris išjungia elektros gamybą. Tačiau jei yra bent vienas prietaisas, kuris nuolat vartoja elektros energiją, pvz., šaldytuvas, katilo siurbliai ar pan., „Kioto solar“ panelė iš saulės pagaminama elektros energija mažina jų sąnaudas, „užmaitindama“ elektra vidaus tinklą. T.y. elektros skaitiklis „sukasi“ lėčiau“, – sako S. Rasimavičius.

Anot jo, mini saulės elektrinę galima jungti į bet kurį elektros lizdą vidaus tinkle. „Kadangi prietaisas gamina elektros energiją tik pastato vidaus tinkle, t.y., iki skaitiklio, todėl jokių leidimų ir derinimų nereikia“, – pasakoja ekspertas. Per kiek laiko galėtų atsipirkti? Pasak „Imlitex Industry“, vienas 650 eurų kainuojantis modulis per metus galėtų pagaminti apie 320 kilovatvalandžių elektros energijos. Tai reikštų, kad įrenginio atsipirkimas priklausytų nuo to, kokia yra elektros kaina, ar įrenginys naudojamas efektyviai ir visada turi darbo ¬– t.y., ar tikrai suvartojamos visos 320 kilovatvalandžių, kokiu kampu jį pasiekia saulės šviesa. Paprastai skaičiuojama, kad 1KW galios saulės elektrinė per metus pagamina apie 1000 kilovatvalandžių elektros energijos, anksčiau dalijosi Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Tad iš tiesų iš 290W modulio realiau būtų tikėtis 290 kilovatvalandžių.

Tarkime, jei elektros kaina siektų 30 centų už kilovatvalandę, per metus toks įrenginys teoriškai sutaupytų 87 eurus, ir atsipirktų per 7,5 metų. Jei elektra būtų perpus pigesnė – sutaupoma suma taipogi mažėtų per pusę, o atsipirkimo laikas dvigubai pailgėtų. jei elektra brangesnė – atsipirkimas būtų greitesnis. Tačiau perteklinės energijos atiduoti pasaugoti nebepavyktų, nebent turimi kaupikliai, kurie dar labai brangūs. Šioms elektrinėms netaikomos ir įprastos paramos schemos, kuriomis gali pasinaudoti gaminantys vartotojai. ESO mato riziką, kad skaitiklis gali suktis sparčiau LOGIN.LT dėl komentaro kreipėsi į ESO, tačiau kol kas operatoriui šios technologijos dar svetimos. „Prijungimo reikalavimai taikomi visiems klientams vienodai, nepriklausomai nuo jų turimos technologijos. Plačiau pačių technologijų nekomentuoti negalime, nes jų nevystome, nei pardavinėjame, nei esame taip detaliai su jomis susipažinę kaip ją parduodantys ar montuojantys rinkos dalyviai“, – sako ESO Ryšių su visuomene projektų vadovas Paulius Kalmantas. Jis paaiškina, kad šiuo metu vyksta diskusijos, kad tokių įrenginių prijungimas (iš dokumentų tvarkymo pusės) būtų kuo paprastesnis ir greitesnis klientams, bet praktikos Lietuvoje kol kas nėra. „Kokio sudėtingumo procesas bus taikomas, priklausys nuo planuojamos prijungti tokių modulių galios“, – sako P. Kalmantas.

Kas lauktų tų, kurie tokias elektrines jau turi? „Planuojama, kad iki šios datos elektrines įsirengę klientai turėtų tik pranešti apie tai. Jeigu klientas mūsų neinformuos apie prijungtą elektrinę, kaip ir visais generacijos prijungimo atvejais, skaitiklis gali pradėti į tinklą patiekiamą (t .y. generacijos metu nesuvartotą, perteklinį elektros energijos kiekį) kiekį užskaityti kaip suvartotą, už kurį klientui reikės susimokėti įprastine tvarka“, – įspėjo P. Kalmantas.

Atsargiai: gali reikėti statybos leidimo Gyventojai turėtų būti apdairūs, ar jų įrenginiai nedarkys pastato fasado ir ar tam nereikėtų gauti atskiro statybos leidimo. „Delfi“ jau rašė, kad balkone įrengta saulės elektrinė be leidimų gali užtraukti baudą. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija tuomet informavo, kad saulės elektrinės ant butų balkonų Lietuvoje nėra uždraustos, tačiau norint jas įsirengti, reikia gauti statybos leidimą. „Saulės šviesos elektrinių modulių, saulės kolektorių tvirtinimas paprastojo remonto darbais ant daugiabučio gyvenamojo pastato fasado laikytinas išvaizdos keitimu, dėl to yra prievolė gauti statybą leidžiantį dokumentą“, – teigiama institucijos atsakyme. Fiziniams asmenims neypatingo statinio savavališkas paprastasis remontas užtraukia baudą nuo 60 iki 300 eurų, o ypatingo statinio savavališkas paprastasis remontas užtraukia baudą nuo 300 iki 1200 eurų. Kaip gauti tokį leidimą? Kai statybos darbai susiję su daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais (balkonas, šiuo atveju, toks ir yra) privalu gauti protokolu įformintą butų ir kitų patalpų savininkų sutikimą planuojamiems statybos darbams. Taip pat turi būti rengiamas paprastojo remonto aprašas arba paprastojo remonto projektas (kultūros paveldo statinio atveju) ir kreipiamasi į vietos savivaldybės administraciją per IS „Infostatyba“ (www.planuojustatau.lt) su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumente, rašė „Delfi“. Atliekant statybos darbus neturint galiojančio leidimo arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius yra laikoma, kad tai – savavališka statyba. Populiarumas dar nedidelis Pardavėjai pasidalijo nuotraukomis, kad mini saulės elektrines klientai jau renkasi ir įsirengia, tačiau didesnės paklausos vis dar laukiama.


„Elektros energijos kainos šovus į viršų natūraliai išaugo ir noras susimažinti elektros energijos sąskaitas. Nors saulės panelės su įmontuotais mikrovinverteriais dėl savo paprastumo ir greito panaudojimo (nereikia jokų derinimų su tinklais, paprastas ir greitas montavimas ir t.t.) yra labai populiarios Europoje, tačiau Lietuvoje kol kas dar nesulaukia deramo pirkėjų susidomėjimo. Galbūt dėl to, kad viešosiose diskusijose aptariama tik galimybė vartotojams tapti gamintojais į bendrą tinklą, arba siūloma įsigyti nutolusią saulės jėgains dalį, skiriamos subsidijos, todėl dauguma pasiryžusių “pažaboti saulę” renkasi būtent šiuo būdus“, – pasvarstė „Imlitex Industry“ atstovas.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/login/technologijos/naujienos/lietuvoje-pasirode-saules-elektrines-kurias-pakanka-ijungti-i-elektros-lizda-be-jokiu-leidimu-kaip-tai-veikia-ar-atsiperka.d?id=92486475

Populiarūs produktai